liaudžia

liaudžia
būrys daug žmonių, paukščių ar gyvulių, susirinkusių vienoje vietoje
draugė (šnek.)
gauja (plg. Atbėgusių piemenų gauja savo klyksmu kaip stiklą suardė tylą. K1922)
guotas (tarm. Tik kuomet per traką seną Piemenėlis guotą gena Ir po smilgų pievą braido, Netikėtai jam suaida Nesuprantama daina, Gyvo ilgesio pilna... Av)
kekta (tarm.)
kerkutė (tarm.)
kirbinė (prk.)
kompanija Linksmai papūtė ragus šauliai, džiaugdamies, kad nuobodus laukimas pasibaigė, dar stipriau sulojo ir sukaukė šunes — ir visa kompanija išdundėjo pro vartus. Sd)
krūva (prk. Nusilakusi kirtėją krūva jį pasitiko pakeltais balsais. Mar)
kuopa Ir tiek už juos karčiamininkas davė degtinės, kad visa kuopa jos išgerti tą vakarą negalėjo, dar daug pagirioms paliko. Ul)
kupeta (prk.)
kypa (tarm.)
kypė (tarm.)
liaudžia (tarm.)
minia Visą rimtį ir politines nuotaikas galutinai suardė pro šalį pražygiavusi triukšminga išsimarginusi airių futbolo gerbėjų minia [...]. Bi)
pulkas O čia, žiūrėk, vėl gervių pulkas [...]. Vpp)
tumulas (tarm.)
tuntas (šnek. Įsivaizduok žmogų, kuris skaito šį tekstą, o už sienos krykštauja tuntas žydaičių. Atim)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • liaudžia — liaudžià sf. (4) 1. didelė šeimyna (tiek savi, tiek svetimi): Didelė jo liaudžià Vlk. Kad supuolė tokia liaudžià prie bliūdo, kas ją ir išpenės! Rod. Kada tę joj gera paregės, tokion liaudžiõn nuejus Vlk. 2. [i]minia, būrys: Kiek daug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • люд — род. п. а, укр., блр. люд, цслав. людъ, словен. ljûd, др. чеш. l᾽ud, чеш. lid, польск. lud, отсюда люди мн., укр. люди, др. русск., ст. слав. людиѥ мн. λαός, ὄχλος (Супр.), болг. люде, сербохорв. љу̑ди, словен. ljudjȇ, чеш. lide, др. чеш.… …   Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”